BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Marijampolėje išliko namas, kuriame gyveno Jonas Basanavičius

Benjaminas Mašalaitis

Rašyti šį straipsnį paskatino permainos, vykstančios Marijampolėje, Žemaitės ir Gedimino gatvių kampe. Tvarkant erdves, labiau išryškėjo ir remontuoti pradėtas namas, stovintis Gedimino g.23. Apie šio namo gyventojus prieš daugelį metų jau esu ir rašęs, ir kalbėjęs, tačiau verta dar kartą tai prisiminti.
J.Basanavičius Marijampolės gimnazijoje mokėsi 1868 - 1873metais. Per tą laiką nuomojo penkis - šešis butus skirtingose miesto vietose. 1927 m. vasarį, po tautos patriarcho mirties, mieste vyko įvairūs renginiai šiam žymiam žmogui pagerbti: ėjo simbolinė laidotuvių procesija Bažnyčios gatve, skaityta paskaita gimnazijoje ir kitose patalpose, visuomenė lankė su jo gyvenimu susijusias miesto vietas.
Buvęs Rygiškių gimnazijos mokytojas Julius Čiūta man parodė daug Marijampolės pastatų, kuriuose gyveno žymesni moksleiviai. Jo kolega, lietuvių kalbos mokytojas Jonas Bernotas, 1927 m. mirus J. Basanavičiui, po paskaitos apie buvusį gimnazijos auklėtinį, netgi vedžiojo moksleivius po miestą ir rodė su jo gyvenimu susijusias vietas. Tokias ekskursijas jis kartojo ir vėliau, kai į miestą atvykdavo tautos šviesuoliu besidomintys svečiai. J. Čiūta paliudijo šio mokytojo pasakojimus apie tai, jog name, Gedimino g.23, yra gyvenęs Jonas Basanavičius ir dar keli garsesni asmenys. Tačiau anais laikais imtis žygių įamžinti J.Basanavičiaus vardą nebuvo prasmės - man pavyko suorganizuoti tik konferenciją, skirtą „Aušros” laikraščio 100 metų jubiliejui.
Iš tų keleto namų, kuriuose gyveno šis garsus gimnazistas, vieną senesnėje nuotraukoje pavyko pamatyti 2003 metais, kai pasirodė Lietuvos nacionalinio muziejaus išleista knyga „Dr. Jonas Basanavičius, 1851 - 1927″ (ją sudarė A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė). Joje ir buvo pateiktas mane sudominęs namas, J.Basanavičiaus fotografuotas apie 1907 metus (matyt, vykstant pas rinkėjus į Vilkaviškį ar iš jo), kuriame jam teko gyventi mokantis Marijampolėje. Knygos autoriams gal ir nerūpėjo išsiaiškinti, ar tas nuotraukoje įamžintas namas šiandien dar stovi.
Šią naujai pamatytą nuotrauką palyginau su 1925 m. birželį, per Pavasarininkų kongresą, Z.Tezbos daryta nuotrauka, kurią saugojau savo kolekcijoje (deja, nuotrauka prapuolė leidykloje, kuri žadėjo išleisti mano knygą apie Marijampolę). Per 18 metų namas pasikeitė labai nedaug: dėl gresiančios nemažos baudos buvo nugriautos „gonkos” (t.y. verandėlė), kurios pernelyg išsikišo į gatvę. Į Z.Tezbos nuotrauką tilpo ir vakarinė pastato dalis - jos nėra senesnėje nuotraukoje.
Abiejų nuotraukų duomenis palyginau natūroje: langai buvo išdėstyti tomis pačiomis proporcijomis. Labiau į rytus buvusios verandos durys išliko, tačiau laiptelių nebuvo (matyt, 1925 m. vyko tvarkymo darbai); „brandžiu” sovietmečiu pro šias duris nevaikščiojo. Sienų rąstai buvo apkalti vertikaliomis lentomis, o pamatą dengė vieną horizontali storlenčių eilė. Stogą Abelis Panemunskis irgi apdengė nauja skarda, bet jokių didesnių naujovių neįnešė. Jau XXI a. pradžioje atsirado dar vienas įėjimas į pastatą nuo rytų pusės. Per beveik šimtą metų gerokai „pakilo” ir šaligatvis, uždengęs dalį pamatų, kažkuriuo metu nekokybiškai padengtų tinku.
Namo senbuvių tvirtinimu taip vadinamoje „Namų knygoje”, grafoje „pastatyta” ir „rekonstruota” buvo nurodyti 1891 metai, t.y. vėlesni metai, negu jame gyveno J.Basanavičius. Tokia data galėjo atsirasti dėl kelių priežasčių: 1.Namas visai neseniai buvo įtrauktas į Marijampolės miesto ribas 2.Valdininkai statiniams tokias datas neretai suteikdavo patikėję gyvu žodžiu - didžioji dalis senųjų miesto namų kažkodėl datuoti 1891 - 1903 metais! Tačiau labiausiai tikėtina, kad žydai Panemunskiai, apie 1890 m. namą nusipirkę iš vokiečių pirklių Hofmanų, jį tuoj pat suremontavo ir kieme ėmė statyti malūną, aliejaus spaudyklą, knygrišyklą ir sandėlius.
„III-je ir IV klasėje kvatierą turėjau pas Hofmann’ą gale miesto nuo Prienų šono” -teigia J. Basanavičius („Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922″) autobiografijoje, parašytoje 1922 m. Iš šių prisiminimų paaiškėja, kad „nuo Velykų 1870 iki vasario 15 d. 1871 m. gyvenau Hofmano bendrabutyje drauge su S.Zienkavičium”. Tuo metu rytinė Marijampolės miesto riba ėjo naujai išmatuota lauko Lauko gatve. Prienų gatvė (t.y. dabartinė Gedimino gatvė) baigėsi ties Lauko gatve (dabar - Žemaitės); rytinis jos tęsinys jau buvo vadinamas Prienų keliu - taip J.Basanavičius ir apibūdino šio namo koordinates. Pirkliai Hofmanai buvo vieninteliai stambesnio ūkio, stovėjusio to kelio pradžioje, savininkai; visi kiti sklypai, buvę į rytus nuo ir dabar pratekančio upelio, buvo atiduoti daržininkams. Jų sklypas pažymėtas ir miesto rekonstrukcijos 1869 metų plane, septintame kvartale.
Beje, gimnazistams nuomoti namus buvo leidžiama tik miesto teritorijoje, o pas gerą vardą turinčius Hofmanus, gyvenusius prie akmenimis grįsto kelio, ir turėjusio tvarkingą gyvenamąjį namą prie pat miesto ribos, buvo galima įsikurti gavus gimnazijos direktoriaus sutikimą. Moksleiviai  įsikūrė namo pastogėje - pro suapvalintą arkinį stogą į kambarį krito šviesa. Stoglangis išliko, bet vidinė namo struktūra nemažai pakito XX a. 3 dešimtmetyje Panemunskiams remontuojant statinį.
Aš, dirbdamas Marijampolės kraštotyros muziejuje, apie 1985 metus lankiausi buvusiose Panemunskių valdose (jie nukentėjo 1940 - 1941 metais labai įvairiai) ir kalbėjausi su žmonėmis dirbusiais rišykloje ar kitokios paskirties įmonėse. Moteris ir vyras buvo dirbęs pas Panemunskius ir iki karo bei su tėvais gyveno jiems priklausančiame ūkiniame pastate. Savininkai, t.y. Panemunskiai pasakojo, kad vyresnių klasių (bet ne „žaliukai - kaimiečiai”) gimnazistai pas juos gyveno iki pat Pirmojo pasaulinio karo - į toliau nuo miesto centro stovėjusį namą atsikraustyti leisdavo tik nepriekaištingo elgesio, gerai besimokiusiems moksleiviams. Tokiu buvo ir čia 1870 - 1871 m. gyvenęs būsimas gydytojas Jonas Basanavičius. Savininkai buvo dosnūs, nes kiekvienam nuomininkui per mėnesį duodavo po litrą šviežio sėmenų aliejaus. Aišku, ir gimnazistai turėjo daugiau įsipareigojimų Panemunskiams…
J.Basanavičius kruopščiai rinko įvairią korespondenciją, kuri išliko ir saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (yra net dienoraštis, pradėtas rašyti Marijampolės gimnazijoje) bei Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Tarp dokumentų turėtų būti ir gimnazistui siųstų vokų su maždaug tokiu adresu: Marijampolės apskritis, Marijampolės paštas, Marijampolė, Prienų kelias, Hofmanų namas, p. Jonui Basanavičiui. Tai dar kartą patvirtintų čia aprašomą faktą. Beje, labai tikėtina, kad Marijampolėje, Kauno gatvėje, dar stovi vienas namas (man jo adresas žinomas - B.M.), kuriame irgi gyveno J.Basanavičius. Šiuos faktus daug paprasčiau galėtų patikrinti tyrinėtojai gyvenantys Vilniuje ir neturintys didesnių bėdų lankytis archyvuose.
Na, o dabar šis namas gražėja, ir tikrai neatrodo, kad jo neliks ant žemės paviršiaus.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras